Akiuotoji driežas

Timon lepidus (Daudin, 1802)

Sisteminė klasifikacija

Reptilia → Squamata → Lacertidae → Timon → Timon lepidus

Vietiniai pavadinimai

Laiò, Sgurbia

Aprašymas

Akiuotoji driežas ( Timon lepidus ) yra didžiausias Europos driežas iš lacertidų šeimos, pasižymintis tvirtu kūnu, kuris gali užaugti iki 60 cm ilgio, iš kurių apie du trečdaliai sudaro uodega.

Suaugę patinai išsiskiria ypač stipria galva ir galingais žandikauliais, ryškiomis spalvomis bei smulkiu juodžiu tinkleliu nugaroje.

Ryškios mėlynos akiuotės, apsuptos juodu apvadu šonuose, ypač pastebimos patinams veisimosi sezono metu.


Patelės mažiau ryškios, mažesnės ir spalvos panašios į jauniklius – daugiausia pilkšvos, su mažesnėmis akiuotėmis. Išsiritę jaunikliai būna apie 7 cm ilgio, šviesios spalvos, su jau matomais būdingais raštais.

Paplitimas

Akiuotoji driežas paplitęs Pirėnų pusiasalyje, pietų Prancūzijoje ir vakarų Ligūrijoje, kur pasiekia rytinę savo arealo ribą.

Ligūrijoje, ypač Savonos provincijoje, rūšis aptinkama tik keliose istorinėse vietose, prie kurių neseniai prisidėjo naujai atrastos, tokios kaip Garlenda, Toirano ir Boissano.

Gyvena nuo jūros lygio iki 700 metrų aukštyje, tačiau neperžengia Tirėnų vandenskyros.

Buveinė

Pirmenybę teikia atviroms, saulėtoms Viduržemio jūros regiono buveinėms, tokioms kaip garrigos, alyvmedžių giraitės, akmeninės tvoros ir apleisti karjerai.

Augalija dažniausiai reta, todėl driežas gali lengvai sušilti ir pasirinkti tinkamą pagrindą termoreguliacijai.

Elgsena

Tai dieninis gyvūnas, labai mėgstantis saulę ir atsparus aukštai temperatūrai.

Aktyvus nuo kovo iki spalio, veisimosi metu patinai tampa teritoriniai ir kovoja dėl dominavimo.

Nuo balandžio iki birželio patelė deda 7–20 kiaušinių apsaugotose vietose, pavyzdžiui, uolų plyšiuose ar po rąstais.

Kiaušiniai dažniausiai išsirita iki rugsėjo.

Dėl baikštaus elgesio ir greitos reakcijos, prie šių driežų sunku prieiti jų neišgąsdinus.

Mityba

Paprastai minta vabzdžiais, įvairiais bestuburiais, tačiau taip pat grobia ir smulkius stuburinius – kitus driežus, graužikus ar gyvates.

Kartais ėda ir sunokusius vaisius, kas rodo oportunistinę mitybą.

Grėsmės

Akiuotoji driežas turi natūralių priešų, tokių kaip trumpapirštis gylių erelis (Circaetus gallicus), auksinis erelis (Aquila chrysaetos), didžioji pelėda (Bubo bubo), Montpeljė gyvatė ( Malpolon monspessulanus ) ir sausumos plėšrūnai – europinis barsukas (Meles meles) bei raudonoji lapė (Vulpes vulpes).

Jauni driežai ypač pažeidžiami platesniam plėšrūnų spektrui.

Ypatumai

Akiuotoji driežas žmogui nepavojingas, o Ligūrijoje laikomas unikaliu gamtos paveldu, nes rūšis saugoma dėl buveinių fragmentacijos ir retumo.

Šis roplys dažnai žavi įspūdingu dydžiu ir ryškiomis spalvomis.

Autoriai

📝 Fabio Rambaudi, Matteo Graglia, Luca Lamagni
📷Davide Di Pasquale, Carmelo Batti, Matteo Graglia, Matteo Di Nicola
🙏 Acknowledgements