Pelophylax lessonae
Amphibia → Anura → Ranidae → Pelophylax → Pelophylax lessonae
Rana vërde picina
Lessonos varlė ( Pelophylax lessonae ) yra viena elegantiškiausių žaliųjų varlių grupės atstovių, lengvai atpažįstama pagal vidutinį–nedidelį kūno dydį ir ryškią nugaros spalvą, kuri varijuoja nuo sodriai žalios iki žalsvai rudos, beveik visada nusėta smulkiomis tamsiomis dėmelėmis.
Patinai pasižymi būdingais išoriniais baltais balso maišeliais, kurie gerai matomi veisimosi laikotarpiu.
Patelės užauga kiek didesnės (iki 7 cm), o patinai retai viršija 6,5 cm.
Lytinis dimorfizmas pasireiškia ir tamsiai pilkomis vestuvinėmis pagalvėlėmis ant patinų nykščių bei stipresniais priekinių galūnių raumenimis – tai tipiški požymiai, susiję su ruošimusi poravimuisi.
Išsiritę buožgalviai būna apie 6–7 mm ilgio, rusvos spalvos su blankiomis auksinėmis dėmelėmis, o jų vystymasis, jei sąlygos palankios, užtrunka apie tris mėnesius.
Vakarų Ligūrijoje Lessonos varlė paplitusi fragmentiškai, daugiausia aptinkama likusiose žemumų ir priekalnių pelkėtose vietovėse – nuo jūros lygio iki maždaug 500 m aukščio.
Ši rūšis nėra aptinkama kalnuotose vidaus vietovėse ir dažnai sudaro izoliuotas populiacijas, labai jautrias aplinkos pokyčiams.
Vakarų Ligūrijoje rūšies buvimas yra svarbus vandens sistemų ir pakrančių slėnių aplinkos kokybės indikatorius – čia ji išlieka nepaisant nuolatinio tinkamų buveinių nykimo.
Pirmenybę teikia vandens telkiniams, gausiems panirusios ir pakrančių augalijos: nuolatiniai tvenkiniai, lėtai tekančios upelės, baseinai, mažieji ežerėliai ir pakrančių gėlo vandens pelkės – tai mėgstamos šios varlės vietos.
Dažnai aptinkama dabar jau retose pelkėtose vietovėse, kur tankios nendrynai ir gausi augalija sudaro palankias sąlygas veisimuisi ir buožgalvių išlikimui.
Buveinių pasirinkimas rodo didelį rūšies jautrumą vandens režimo pokyčiams ir vandens kokybei.
Lessonos varlė aktyvi tiek dieną, tiek naktį, o didžiausias aktyvumas stebimas prieblandoje, kai suaugę patinai skleidžia būdingus balsus, girdimus iš didelio atstumo.
Žiemos ramybės laikotarpis paprastai tęsiasi nuo lapkričio iki vasario–kovo, priklausomai nuo aukščio ir vietinio klimato: šiuo metu gyvūnai slepiasi dumble arba tarp augalijos prie vandens telkinių.
Veisimosi laikotarpis trunka nuo balandžio iki birželio; po poravimosi patelės deda nuo 800 iki 2 000 kiaušinių į želatinos mases, kurios prikimba prie panirusios augalijos ir taip užtikrina deguonies patekimą bei apsaugą embrionams.
Lessonos varlė yra oportunistinė rūšis – minta daugiausia vandens ir sausumos vabzdžiais, taip pat papildomai smulkiais vėžiagyviais, moliuskais, o rečiau – mažais stuburiniais.
Buožgalviai yra žolėdžiai ir mikrofagai, labiausiai mėgsta dumblius, augalinės kilmės detritą ir smulkius bestuburius, randamus tarp panirusios augalijos.
Dėl šio mitybos lankstumo rūšis geba išgyventi net ir maisto stygiaus laikotarpiais bei prisitaikyti prie įvairių mikroaplinkų.
Pagrindinės Lessonos varlės grėsmės Ligūrijoje yra nuolatinis vandens buveinių naikinimas, fragmentacija ir degradacija, cheminis vandens užterštumas (pesticidai ir žemės ūkio nuotekos), plėšrių žuvų introdukcija ir konkurencija su kitomis žaliųjų varlių rūšimis.
Vandens režimo pokyčiai ir naujai plintančios ligos (grybelinės infekcijos) taip pat kelia rimtą pavojų likusių populiacijų išlikimui.
Lessonos varlė ypač įdomi dėl dalyvavimo sudėtingoje natūralios hibridizacijos sistemoje su kitomis žaliųjų varlių rūšimis (pvz., Pelophylax kl. esculentus ) – šis reiškinys daro jos evoliucijos istoriją ir populiacijų dinamiką unikalią.
Patinų balsas – aiškus ir išskirtinis – yra veiksmingas rūšiai būdingas atpažinimo signalas.
Rūšis pasižymi dideliu ištikimumu tradicinėms veisimosi vietoms ir ryškesne priklausomybe nuo vandens telkinių nei kitos artimos rūšys.
Vakarų Ligūrijoje ši varlė nuolat stebima siekiant įvertinti populiacijų vientisumą ir ekologinius ryšius su kitomis žaliųjų varlių rūšimis.
Jos išsaugojimas tiesiogiai priklauso nuo likusių pelkių apsaugos ir atkūrimo bei švaraus vandens palaikymo; aktyvios apsaugos priemonės dabar yra būtinos, nes pastaraisiais dešimtmečiais rūšis sparčiai nyksta dėl didelių aplinkos pokyčių.
