Vipera aspis
Reptilia → Squamata → Viperidae → Vipera → Vipera aspis
Vipera, Lipra, Üpega
Paprastoji angis ( Vipera aspis ), dažnai bijoma ir menkai pažįstama, yra labiausiai atpažįstama nuodinga gyvatė Ligūrijos kalvotose ir kalnuotose vietovėse.
Tai tvirtas ir kompaktiškas roplys, turintis stambų kūną, trumpą ir ryškią uodegą, aiškiai trikampę galvą, gerai atskirtą nuo kaklo, ir šiek tiek užriestą snukį – šios savybės leidžia ją atskirti nuo panašių rūšių.
Lytinis dimorfizmas daugiausia pasireiškia dydžiu: suaugusios patelės užauga iki 65–75 cm, o patinai retai viršija 65 cm.
Nugaros žvynai yra stipriai briaunuoti; akys turi vertikalią vyzdį – tipišką anginių bruožą.
Spalvinis raštas labai įvairus: pagrindinė spalva gali būti nuo pilkos iki rudos ar rausvos, per nugarą eina zigzaginė juosta arba skersinės juostos; pasitaiko ir melanistinių (visiškai juodų) individų. Pilvas (apatinė pusė) dažniausiai tamsiai pilkas arba juosvas, o jauniklių uodegos galiukas dažnai geltonas arba oranžinis.
Vakarų Ligūrijoje paprastąją angį atstovauja Vipera aspis aspis porūšis, būdingas Alpių ir priešalpių aplinkai, dažniausiai aptinkamas kalvotose ir kalnuotose vietovėse, nuo 300 m iki maždaug 2 000 m aukštyje.
Retesnė pajūryje ir stipriai urbanizuotose zonose, pasižymi netolygiu paplitimu, dažnai izoliuotomis populiacijomis.
Žemumose jos pasitaiko retai, tik išlikusiose buveinėse, griuvėsiuose ir mažai apgyvendintose vietose.
Ji mėgsta akmenuotas vietas, sausas pievas, mišrių miškų pakraščius ir aikšteles, senas akmenines sienas, krūmynus bei pereinamąsias zonas, kuriose skirtingų augalijos tipų sandūra suteikia ir priedangą, ir gausų grobį.
Toleruoja didelius temperatūros svyravimus ir dažnai naudojasi į pietus atsuktomis mikrobuveinėmis, ypač saulėtomis ryto ir vakaro valandomis.
Paprastoji angis daugiausia aktyvi dieną, tačiau vasaros karščių metu gali tapti prieblandinė arba naktinė.
Ji pasižymi teritoriniu elgesiu ir puikiai susilieja su aplinka, todėl ją sunku pastebėti.
Tai baikšti rūšis, vengia žmonių ir kandžioja tik pajutusi grėsmę ar jei ant jos užminta.
Aktyvumas trunka nuo kovo iki spalio, o žiemą žiemoja požeminiuose prieglobsčiuose.
Dauginasi pavasarį, yra gyvavedė: kiekviena patelė rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais atsiveda 4–8 visiškai išsivysčiusius jauniklius, kurie iškart būna savarankiški ir turi veiklų nuodą.
Paprastosios angies mityba kinta augant: jaunikliai daugiausia minta driežais, smulkiais graužikais ir stambiais bestuburiais, tokiais kaip žiogai ar sliekai, o suaugusieji dažniausiai grobia smulkius žinduolius, driežus, retkarčiais – mažus paukščius.
Angis reguliuoja graužikų populiacijas, prisidėdama prie kaimo ir natūralių ekosistemų pusiausvyros.
Pagrindiniai rūšies pavojai vakarų Ligūrijoje yra tinkamų buveinių naikinimas (sklaidos barjerai, urbanizacija, intensyvi žemdirbystė), gaisrai, sistemingas naikinimas žmonių, eismo įvykiai ir populiacijų izoliacija dėl buveinių fragmentacijos.
Nepaisant apsaugos pagal nacionalinius įstatymus, visuomenėje vis dar jaučiamas spaudimas dėl paplitusios baimės ir dezinformacijos.
Paprastosios angies nuodai sudaryti iš sudėtingo fermentų, baltymų ir toksinų mišinio, kuris daugiausia sukelia kraujavimą ir audinių nekrozę; vis dėlto pavojus dažnai pervertinamas: vidutinė mirtina dozė sveikam suaugusiajam viršija 50 mg, o įkandimo metu paprastai suleidžiama vidutiniškai 10–20 mg.
Ligūrijoje mirtini atvejai yra itin reti (<0,1 %) ir dažniausiai pasitaiko pažeidžiamiems asmenims (vaikams, senjorams, alergiškiems ar kelių įkandimų atvejais).
Dažniausi simptomai – stiprus skausmas, tinimas, vietiniai pakitimai, o sunkūs sisteminiai poveikiai pasitaiko retai.
Gydymas apima pažeistos vietos imobilizavimą, klinikinę stebėseną ir, jei reikia, priešnuodžio skyrimą ligoninėje.
Turniketų naudojimas ir bandymai išsiurbti nuodus nerekomenduojami.
Reikėtų pabrėžti rūšies ekologinį vaidmenį: reguliuodama graužikų populiacijas, paprastoji angis yra svarbus biologinės įvairovės indikatorius ir būtinas ekosistemų pusiausvyros dalyvis.
Šios rūšies pažinimas ir pagarba jai yra esminiai taikiai sambūviui ir natūralios aplinkos apsaugai; galiojantys teisės aktai draudžia žudyti ir gaudyti angis.